Paprasti patarimai, kaip atsikratyti streso namuose

Atsižvelgiant į nuolat augančius šiandienos darbo vietos ir visuomenės poreikius, žmonės patiria nepakartojamą stresą visose srityse. Žmonės skundžiasi stresu tiek fiziškai, tiek psichiškai. Kasdienio gyvenimo streso priežastys ir rūpesčiai uždirbti kartu su sveikata ir asmeniniais lūkesčiais, reikalavimai yra tokie aukšti, kad žmogus jaučiasi apkrautas didžiulio spaudimo savo protui, kuris galiausiai sukelia stresą. Čia pateikiamos namų gynimo priemonės ir patarimai, kaip atsikratyti streso.

Kas yra stresas | Priežastys | Simptomai | Patarimai, kaip sumažinti stresą | Namų gynimo priemonės stresui | Rizikos faktorius

Kas yra Stresas?

Stresas gali būti išorinis (psichologinis/socialinis) arba vidinis (liga). Į šiuos pokyčius kūnas reaguoja atsakydamas. Šis atsakas gali būti emocinis, fizinis ar psichinis. Stresas yra organizmo būdas reaguoti į bet kokią grėsmę ar reikalavimą susidūrus su pavojumi. Tai situacija, kai jaučiatės priblokšti, negalite susidoroti ar rasti sprendimo.

Streso priežastys:

Kiekvienas žmogus turi skirtingas streso priežastis, gali būti darbas, šeima ar draugai, sveikata

• Ilgos darbo valandos, sukeliančios su darbu susijusį stresą (nepatenkintos vadovybe, neaiškūs tikslai, diskriminacija).
• Labai artimo žmogaus mirtis gali būti labai pražūtinga.
• Darbo nutraukimas/pažeminimas.
• Šeimos streso ir finansinių įsipareigojimų priežastys.
• Skyrybos/santuoka.
• Persikėlimas/persikėlimas į naują vietą.
• Lėtinės ligos.
• Fizinis sužalojimas.
• Emociniai rūpesčiai.
• Smurtas ar trauminis įvykis.
• Stresas neatsilikti nuo bendraamžių, trūksta priklausymo jausmo.
• Santykių problemos/sutuoktinis/tėvai/vaikai.
• Visą laiką siekti tobulumo.
• Patyčios/bendraamžių spaudimas.
• Nerealūs lūkesčiai ir terminai.
• Išėjimas į pensiją/vienatvė.
• Sprendimo trūkumas.
• Jausmas pervargęs.
• Finansų nesėkmės ir finansinio streso priežastys.
• Asmeninis tikėjimas.

Streso simptomai:

Streso simptomai yra šie:

• Mažai energijos.
• Nuovargis.
• Galvos skausmai.
• Sunku užmigti.
• Skausmai/įtempti raumenys.
• Sunkumas susikaupti.
• Krūtinės skausmas/greitas širdies plakimas.
• Dirglumas.
• Nemiga.
• Depresija, kurią sukelia stresas.
• Dažni peršalimai/infekcijos.
• Stresas sukelia aukštą kraujospūdį.
• Seksualinio potraukio praradimas.
• Nenormalus širdies plakimas (aritmija).
• Kompulsyvus elgesys.
• Širdies liga.
• Skrandžio sutrikimas (mėšlungis/vidurių užkietėjimas/viduriavimas).
• Vaisingumo problemos.
• Streso poveikis odai (spuogai/egzema/psoriazė).
• Rėmuo.
• Opos.
• Svorio padidėjimas ar sumažėjimas.
• Dirgliosios žarnos sindromas.
• Astmos ar artrito paūmėjimai.
• Atminties ir koncentracijos problemos.
• Nerimas.
• Nuotaikų kaita.
• Širdies priepuolis dėl streso.
• Sausa burna.

8 paprasti būdai atsikratyti streso:

Tačiau labai svarbu kontroliuoti šią problemą ir laikytis metodų, galinčių palengvinti stresą. Taip yra tik todėl, kad stresas yra pagrindinė daugelio sveikatos problemų ir krizių priežastis. Kad užtikrintumėte, jog gyvenate sklandžiau, šis žemiau pateiktas vadovas yra puikus būdas atsikratyti streso. Patikrinkite juos ir laikykitės 2-3 iš jų.

1. Laikykitės pratimo:

Aktyvumo lygio didinimas yra gera taktika kovojant su stresu. Reguliari mankšta stresui yra geras blaškymasis ir yra vienas iš didžiausių streso šalintojų. Nėra nieko geriau, kaip į kasdienybę įtraukti apie 30 minučių mankštos. Tai gali būti kažkas tokio paprasto kaip pasivaikščiojimas gryname ore ar bet kokia sporto rūšis, kuri jums patinka. Išbandykite savaitę ir pamatysite, kaip tai padeda atsikratyti streso be didelių pastangų.

2. Joga ir meditacija:

Atsipalaidavimo būdai, tokie kaip joga ir meditacija, yra keletas būdų, kaip atnešti ramybę. Joga visada padėjo kaip vienas iš geriausių būdų įveikti stresą. Meditacija vėl suteikia vidinę ramybę, jei kasdien atliekama bent 15-20 minučių. Tai yra įpročiai, skatinantys ramybę ir džiaugsmą. Tai gali sumažinti kasdienio streso lygį ir padėti jums išlikti ramiems. Negalima visiškai pašalinti streso iš savo gyvenimo, tačiau tikrai galima išmokti jį valdyti.

3. Tinkamas poilsis ir miegas:

Nuolatinis nuovargio ir nuovargio jausmas gali tik sustiprinti psichologinius streso simptomus. Miego ir poilsio trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, apsunkinančių streso problemą. Jei pasirūpinsite 8–9 valandų netrukdomu miegu ir kartkartėmis tinkamu poilsiu miegodami, tai padės sumažinti stresą. Tai vienas iš tobulų įpročių, kurių reikia laikytis.

4. Gaukite masažą:

Fiziniams streso simptomams padeda masažas su aromatiniais aliejais yra vienas iš tinkamų dalykų, padedančių sumažinti stresą. Aromaterapija iš eterinių aliejų ir masažas padės sumažinti raumenų ir nervų spaudimą bei palengvins jūsų būklę. Tai vienas iš geriausių pasirinkimų siekiant tikslų. Masažo terapija gali sumažinti skausmą ir pagerinti raumenų atsipalaidavimą. Tai pagerina miego ir nuotaikos kokybę, todėl jaučiatės pailsėję.

5. Kalbėk:

Nieko negali būti geriau nei turėti tvirtą palaikymo tinklą draugų ir šeimos pavidalu. Tai palengvina psichologinius streso simptomus. Paprasta streso mažinimo technika yra kalbėti apie problemas, kurios sukelia problemą. Pasirinkite artimą žmogų, kuriam galite pasitikėti. Tai yra vienas iš būdų sumažinti proto įtampą ir tai tikrai veikia!

6. Valgyk gerai:

Mes esame tai, ką valgome! Tai viena iš mantrų, kuriomis žmonės tiki šiais laikais. Valgydami sveiką ir maistingą maistą užtikrinsite tinkamą kūno funkcionavimą ir sveiką protą. Į valgius įtraukite daug vaisių ir daržovių, riešutų ir daug baltymų turinčio maisto, kad gautumėte geriausius rezultatus. Be to, laikykitės atokiau nuo greito maisto, kuris tik trukdo kūnui ir protui ir sukelia daugiau ligų, kurias sukelia stresas ir netinkamos sveikatos sąlygos. Sveika mityba yra žingsnis į priekį mažinant stresą.

7. Gilus kvėpavimas:

Paprastas ir lengvas streso mažinimo metodas yra gilus kvėpavimas. Įsitikinkite, kad lėtai įkvepiate ir lėtai iškvepiate. Per šį laiką negalvokite apie darbą, o galvokite apie malonius dalykus. Tai turėtų būti daroma bent 10-15 minučių per dieną. Atliekant gilaus kvėpavimo pratimus, padidėja smegenų aprūpinimas deguonimi ir žmogus jaučiasi ramus ir ramus.

8. Seksas:

Taip, jūs teisingai girdėjote! Profesionalai įrodė, kad seksas yra puikus streso malšintojas. Reikėtų intymių akimirkų su partneriu, kai jis ieško būdų, kaip sumažinti stresą. Tai idėja, kuri jus sužavės. Endorfinų ir kitų hormonų išsiskyrimas pakelia nuotaiką ir yra veiksmingas streso malšintojas.

5 namų gynimo būdai stresui:

1. Arbata iš melisos (Melissa Officinalis)

Tai raminanti žolė ir priklauso mėtų šeimai. Melisa turi natūralų mėtų skonį su citrinos skoniu. Citrinų arbata pakelia nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti kūnui nesukeliant mieguistumo. Šios arbatos antioksidantai turi anksiolitinių savybių, kurios padeda palengvinti nerimo ir streso simptomus.

Ingridientai:

• Citrinų balzamo lapai (džiovinti arba švieži).

Kaip pasiruošti:

• Į kiekvieną puodelį verdančio vandens įpilkite 1 šaukštą džiovintų melisos lapų (arba) 2 šaukštus šviežių melisų lapų.
• Prieš geriant nukošti.

2. Pasiflorų arbata (Passiflora Incanata)

Pasiflorų arbata yra natūrali priemonė atsikratyti nerimo ir emocinių streso simptomų. „Passionflower“ randamas flavono chrizinas turi nerimą mažinančios naudos. Tai padeda sukelti ramų miegą.

Ingridientai:

• Pasifloros arbata.

Kaip pasiruošti:

• Puodelyje verdančio vandens.
• Įpilkite 1 šaukštą džiovintų pasiflorų.
• Leiskite užvirti 10 minučių.
• Perkoškite ir suvartokite.

Atsargumo priemonės:

• Venkite pasifloros, jei vartojate raminamųjų.
• Vaikams iki šešių mėnesių ir nėščioms/žindančioms moterims to reikėtų vengti.

3. Levandų aliejus:

Aromaterapijoje eteriniai aliejai, tokie kaip levandų aliejus, palengvina stresą ir nerimą. Levandos turi kvepiantį, raminantį kvapą ir naudojamos namų gynimo priemonėse stresui malšinti. Teigiama, kad jis turi priešuždegiminių, nerimą mažinančių ir raumenis atpalaiduojančių savybių. Taip pat sakoma, kad levandų kvapas gali nuraminti sugedusius nervus.

Ingridientai:

• Levandų aliejus.

Kaip naudoti:

• Sumaišykite levandų aliejų su nešiklio aliejumi.
• Įmasažuokite šį aliejų į odą.
• Taip pat galima įkvėpti kelis lašus levandų aliejaus, pabarstyto ant audinio.
• Jis taip pat gali būti pridedamas prie difuzoriaus.
• Visi šie metodai padeda sumažinti nerimą ir sumažinti stresą.

4. Ramunėlių arbata

Tarp patarimų, kaip sumažinti stresą, ramunėlių arbata ne tik mažina stresą ir nerimą, bet ir padeda gydyti tokias ligas kaip nemiga. Tai padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti dirglumą. Idealiu atveju šią arbatą reikia gerti maždaug 30 minučių prieš miegą. Teigiama, kad arbata turi raminamąjį poveikį susilpnėjusiems nervams.

Ingridientai:

• Ramunėlių arbata.

Kaip pasiruošti:

• Puodelyje verdančio vandens.
• Įpilkite 1 šaukštą ramunėlių arbatos (galima naudoti ir arbatos maišelius).
• Leiskite užvirti 5 minutes.
• Perkoškite ir suvartokite.

5. Valerijono šaknis:

Valerijono šaknis yra augalas, turintis švelnių raminamųjų savybių vaistažolėse nuo streso. Jis naudojamas nerimui ir kaip miego priemonė. Ši šaknis palengvina nerimą ir nerimo simptomus, pagerindama miego kokybę. Valerijono šaknis naudojama kapsulių, tablečių, arbatų ir vonios priedų pavidalu.

Ingridientai:

• Valerijono šaknų arbatos milteliai.

Kaip pasiruošti:

• 1 stiklinėje verdančio vandens.
• Įpilkite 1 arbatinį šaukštelį valerijono šaknų miltelių.
• Leiskite jam pastovėti 10 minučių.
• Perkoškite ir suvartokite.
• Idealiu atveju jis turėtų būti suvartotas 30 minučių prieš miegą.

Rizikos faktorius:

Buvo atlikta tyrimų, kurie nustatė streso sukeltas ligas.

1. Astma: Daugelio tyrimų duomenimis, stresas pablogina astmą. Vaikai, kurių tėvai patiria stresą, turi didesnę riziką susirgti astma.
2. Širdies liga: Yra žinoma, kad staigus emocinis stresas gali sukelti rimtų širdies problemų ir net širdies priepuolį dėl streso. Žmonės, turintys lėtinių širdies problemų, turi vengti ūmaus streso.
3. Nutukimas.
4. Galvos skausmas: Stresas yra dažnas galvos skausmo sukėlėjas, nesvarbu, ar tai įtampos galvos skausmas, ar migrena.
5. Diabetas
6. Depresija ir nerimas: Lėtinis stresas yra tiesiogiai susijęs su depresija. Žmonės, dirbantys sudėtingus darbus, turi 80% didesnę tikimybę susirgti depresija, kurią sukelia stresas.
7. Alzheimerio liga/ atminties praradimas dėl streso.
8. Virškinimo trakto problemos: Stresas opų nesukelia, tačiau jei yra opa, tai tikrai gali ją pabloginti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus, kai dėl streso kyla minčių apie savęs žalojimą, kenkimą kitiems, greitą širdies plakimą, krūtinės skausmą ir neįprastus galvos skausmus ir tt. Tai leis gydytojui įvertinti ir užrašyti jūsų istoriją bei atlikti fizinį egzaminą diagnozuoti. Gydytojas ieškos simptomų, galinčių sukelti stresą.

Stresas yra ne kas kita, kaip žmogaus sugebėjimas susidoroti su situacija, kuriai reikia reaguoti ar prisitaikyti. Kūno reakcija gali būti psichinė, emocinė ar fizinė. Kiekvienas žmogus tam tikru savo gyvenimo momentu patiria stresą.

Dažnai užduodami klausimai:

1. Kuo skiriasi migrenos galvos skausmas ir įprastas galvos skausmas?

Kai kalbame apie galvos skausmą ir migreną, žinoma, kad jie skauda veidą, galvą ir viršutinę kaklo dalį. Jis gali skirtis intensyvumu ir dažniu. Migrena yra kitokia, nes skausmas yra daug stipresnis. Tai sukelia tokius simptomus kaip pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui bei vėmimas. Migrena yra neurologinis sutrikimas. Jie atsiranda dėl padidėjusio kai kurių smegenų dalių jaudrumo.

2. Kaip stresas gali būti sveikas?

Sveikas stresas taip pat žinomas kaip trumpalaikis stresas. Toks stresas yra naudingas žmogaus sveikatai. Šiuo atveju ryžtas gali padėti sutelkti dėmesį į jums priskirtų užduočių atlikimą. Tikslų siekimas yra gyvybiškai svarbi geros psichinės sveikatos dalis. Tai pagerina atmintį ir padeda efektyviai atlikti užduotis. Geras stresas gali sustiprinti jus, priversdamas jus fiziškai ir psichiškai sunkiai susidoroti su netikėtomis situacijomis.

3. Iš kur žinome, kad esame per daug įtempti ir mums reikia pagalbos?

Stresas yra ne kas kita, kaip kūno būdas apsaugoti jus nuo bet kokio grėsmingo įvykio. Po tam tikro momento tai tampa kenksminga mums ten, kur yra pavojus, kenkia mūsų sveikatai ir gyvybei. Kai kurie bendri įspėjamieji ženklai yra šie. Tai yra pažinimo požymiai (sutelkimo, atminties, prastų sprendimų priėmimo įgūdžių problemos), emociniai požymiai (nerimas, nuotaikos svyravimai, irzlumas, susijaudinimas ir depresija), fiziniai požymiai (migrena, skausmai ir skausmas, krūtinės skausmas ir miego ciklo pokyčiai)..

Atsakomybės apribojimas: Straipsnyje paminėtos priemonės ir patarimai, kaip palengvinti stresą, poveikį protui ir kūnui. Tai padės jums atpažinti įspėjamuosius streso signalus. Šis straipsnis neturi būti aiškinamas kaip medicinos patarimas. Esant per dideliam stresui, geriau kreiptis pagalbos į specialistus, kad palengvintumėte simptomus.